Darbe praleidžiame trečdalį savo gyvenimo. Todėl nenuostabu, kad šiandien žmogiškųjų išteklių specialistams vis svarbiau tampa suprasti ne tik ką žmogus gali, bet ir kaip jis dirba. Gebėjimai padeda kandidatuoti, tačiau būtent asmenybė lemia, kaip žmogus pritaps komandoje, kaip jis tobulės ir spręs iššūkius. Dažniausiai tam naudojami asmenybės testai.
Kas yra darbuotojo asmenybės testas?
Darbuotojo asmenybės testas – tai struktūruotas būdas įvertinti žmogaus savybes, kurios daro įtaką jo elgsenai, bendravimui ir prisitaikymui darbinėje aplinkoje. Šie testai neturi teisingų ar neteisingų atsakymų. Jie padeda atpažinti modelius – kaip žmogus mąsto, kaip priima sprendimus, kaip reaguoja į stresą.
Skirtingai nuo testų, kurie tikrina žinias ar įgūdžius, asmenybės testai atskleidžia asmeninius bruožus, kurie kyla iš pačio žmogaus ir daro įtaką daugybei elgesio aspektų darbe.
Kodėl asmenybė svarbi darbe?
Struktūruotas asmenybės vertinimas leidžia suprasti natūralias žmogaus nuostatas – kaip jis bendrauja su kolegomis, kaip organizuoja užduotis, kaip reaguoja į spaudimą. Ši informacija padeda darbdaviams išvengti netinkamų pasirinkimų, o darbuotojams – rasti vietą, kurioje jie galėtų atskleisti savo stiprybes.
Kokybiški asmenybės testai gali parodyti, ar žmogus linkęs dirbti savarankiškai ar komandiškai, ar jam artimesnis struktūruotas ar lankstus darbo stilius, ar jis orientuotas į detales ar į bendrą vaizdą. Šie duomenys padeda formuoti komandas, atrinkti komandų lyderius, spręsti konfliktines situacijas ir planuoti profesinį augimą.
Kokius bruožus matuoja šie testai?
Dauguma testų vertina pagrindines asmenybės dimensijas. Dažniausiai tai – emocinis stabilumas, atvirumas naujovėms, sąmoningumas, ekstraversija ar intraversija, ir bendradarbiavimas. Kai kurie testai pateikia ir konkretesnius darbo konteksto rezultatus, pavyzdžiui, kaip žmogus sprendžia problemas, kokia jo komunikacijos maniera ar lyderystės potencialas.
Svarbu nepamiršti – šie testai neklasifikuoja žmonių į kategorijas. Jie pateikia tam tikrą profilį – rėmą, padedantį geriau suprasti, kokioje aplinkoje žmogus dirbs efektyviausiai.
Kam darbdaviai naudoja asmenybės testus?
Šie testai padeda formuoti subalansuotas komandas ir mažina tikimybę suklysti priimant darbuotojus. Kai pareigose reikia bendradarbiavimo ar emocinio jautrumo, svarbu žinoti:
pirmiausiai, koks žmogaus bendravimo stilius tiktų į tokias pareigas.
Antra – darbuotojų atranka. Kokių kandidatų reikia ieškoti į atitinkamas pareigas, jog jų asmeninės savybės atlieptų organizacijos ir komandos poreikius.
Tinkamai taikomi testai padeda:
- Parinkti tinkamą rolę – žmogui dirbti ten, kur jam natūralu.
- Pagerinti komandinį darbą – mažinti įtampą ir skatinti supratimą.
- Vystyti lyderystę – padėti žmonėms augti jiems tinkama linkme.
- Jie taip pat skatina savirefleksiją – žmogus geriau supranta, kas jį įkvepia, kas sekina, kur jam reikalinga pagalba ir palaikymas.
Ko šie testai nepadaro – ir neturėtų
Joks testas negali nuspėti sėkmės ateityje. Žmonės nėra statiški. Elgesys priklauso nuo konteksto, o asmenybė – tik viena visumos dalis. Todėl asmenybės testai turėtų būti tik vienas iš kelių vertinimo įrankių.
Svarbu ir etika. Testai neturi būti naudojami diskriminuojančiai ar kaip vienintelis atrankos kriterijus. Jie turi būti savanoriški, aiškiai pateikti, ir jų rezultatus turėtų interpretuoti profesionalai.
Kaip atsakingai naudoti asmenybės testus?
HR specialistams verta laikytis kelių principų:
- Visada derinti testų rezultatus su darbo pokalbiais.
- Naudoti tik patvirtintus, mokslu pagrįstus testus.
- Užtikrinti privatumo apsaugą ir gauti aiškų sutikimą.
Darbuotojams verta žiūrėti į testus kaip į galimybę. Tai ne vertinimas, o priemonė geriau pažinti save – savo elgesio priežastis, stipriąsias puses ir augimo kryptis.
Asmenybės pažinimas – tvirtas pagrindas ilgalaikei darbo sėkmei
Asmenybės testai nepakeičia profesinių gebėjimų vertinimo, tačiau jie suteikia papildomos informacijos, kurios dažnai trūksta priimant žmogiškus sprendimus. Kai suprantame, kokios žmogaus elgsenos nuostatos daro įtaką jo darbo stiliui, mums tampa lengviau planuoti ne tik atrankas, bet ir ilgalaikį darbuotojo augimą.
Tiek darbdaviams, tiek darbuotojams šie testai gali tapti vertingu atspirties tašku – jie padeda įvardyti stipriąsias puses, identifikuoti rizikas, ir auginti savivertę profesiniame kelyje.
Vertinant žmogų kaip visumą – ne tik pagal jo patirtį ar rezultatus, bet ir pagal tai, kaip jis veikia komandose, reaguoja į pokyčius ir mokosi – tampame sąmoningesni sprendimų priėmėjai. Tada auga ne tik produktyvumas, bet ir pasitikėjimas, o kartu – ir ilgalaikė sėkmė.
