Nepaisant pažangių technologijų, stiprėjančios prevencijos priemonių ir didėjančio sąmoningumo, vagystės Lietuvos įmonėse vis dar išlieka aktuali problema. Nors bendras nusikalstamumo lygis šalyje per pastarąjį dešimtmetį mažėjo, tai automatiškai nereiškia, jog verslai gali nusiraminti. Priešingai – pokyčiai nusikaltimų pobūdyje ir metodikoje reikalauja nuolatinio verslo dėmesio bei investicijų į saugumą.
Tiek mažmeninėje prekyboje, tiek gamybos, logistikos ar net biurų sektoriuje vagystės kelia rimtą finansinę ir reputacinę riziką. Neretai nuostoliai fiksuojami ne tik dėl tiesioginių daiktų praradimų, bet ir dėl sutrikdytų procesų, pavėluotų užsakymų ar net klientų pasitikėjimo praradimo. Atsižvelgiant į tai, apsaugos paslaugų teikimas tampa nebe pasirinkimu, o būtinybe – ypač įmonėms, siekiančioms užtikrinti tvarią veiklą ir ilgalaikį konkurencingumą.
Ką rodo statistika?
Lietuvos policijos departamento duomenys rodo, kad kasmet užregistruojama tūkstančiai vagysčių, iš kurių dalis susijusios tiesiogiai su verslo sektoriumi. 2023 m. buvo užregistruota apie 18 tūkst. vagysčių, o iš jų apie 4 tūkst. – komerciniuose objektuose. Tai apima tiek fizinių įsilaužimų atvejus, tiek vidines vagystes, kai nusikaltimus vykdo įmonės darbuotojai.
Ypač dažnos vagystės pastebimos mažmeninėje prekyboje – čia prarandama tiek smulkių prekių, tiek didesnės vertės daiktų. Statistikos departamentas fiksuoja, kad vidutinis vienos vagystės nuostolis prekybos sektoriuje siekia nuo 150 iki 800 eurų, priklausomai nuo verslo dydžio ir veiklos specifikos.
Vagystės keičia savo pobūdį
Nors fiziniai įsilaužimai vis dar aktualūs, pastaraisiais metais auga vadinamųjų „vidinių“ vagysčių skaičius. Tokie atvejai sudaro iki 30 % visų užfiksuotų verslui žalingų nusikaltimų. Darbuotojų pasisavintos prekės, degalai, informacija ar net klientų duomenys tampa ne mažiau pavojingi nei vagys iš išorės.
Taip pat pastebima auganti kibernetinių vagysčių grėsmė – iš įmonių sistemų pavagiama intelektinė nuosavybė, buhalteriniai duomenys ar net prieiga prie banko sistemų. Todėl šiandieninėje verslo aplinkoje saugumo samprata turi būti suprantama daug plačiau nei tik fizinė apsauga nuo įsilaužimų.
Apsaugos paslaugų teikimas: tik kontrolė ar partnerystė?
Auganti rizika verčia verslus ne tik diegti signalizacijas ar vaizdo stebėjimo kameras, bet ir ieškoti kompleksinių sprendimų. Šiandien apsaugos paslaugų teikimas apima ne tik fizinę objektų apsaugą, bet ir saugumo auditą, rizikų vertinimą, konsultacijas bei darbuotojų mokymus.
Modernios apsaugos įmonės tampa strateginiais verslo partneriais – jos padeda ne tik identifikuoti pažeidžiamas vietas, bet ir parengti prevencinius veiksmų planus, įgyvendinti saugumo procedūras bei nuolat stebėti rizikų pokyčius.
Dėl šios priežasties vis daugiau verslų pereina prie ilgalaikės partnerystės su apsaugos bendrovėmis, o ne vienkartinių paslaugų užsakymo. Toks požiūris leidžia užtikrinti ne tik reagavimą į įvykius, bet ir veiksmingą jų prevenciją.
Kaip pasirinkti apsaugos paslaugų teikėją?
Lietuvoje veikia virš 150 licencijuotų apsaugos įmonių, tačiau jų paslaugų kokybė ir patikimumas gali skirtis. Todėl renkantis partnerį verta atkreipti dėmesį į keletą esminių kriterijų:
Įmonės licencijavimą ir reputaciją;
Technologinę bazę (vaizdo stebėjimo, signalizacijos, analitikos sprendimai);
Patirtį konkrečioje rinkos nišoje (pvz., logistikos, prekybos, pramonės);
Galimybę siūlyti integruotus sprendimus (fizinė apsauga + IT saugumas);
Realius atsiliepimus ir rekomendacijas iš kitų verslų.
Taip pat svarbu, kad apsaugos įmonė gebėtų teikti paslaugas ne tik Lietuvos miestuose, bet ir regionuose – kur dėl ribotos infrastruktūros dažnai kyla papildomos rizikos.
Apsaugos investicijos – ne išlaidos, o prevencinis fondas
Daugeliui verslų vis dar kyla klausimas, ar apsimoka investuoti į saugumą. Tačiau vertinant rizikų ir nuostolių statistiką, išlaidos apsaugai dažnai yra gerokai mažesnės nei realūs nuostoliai vagystės atveju.
Pavyzdžiui, prekybos centrų tinklai Lietuvoje, investavę į modernius vaizdo stebėjimo sprendimus bei klientų srautų analizę, per pirmuosius metus sumažino smulkių vagysčių skaičių net 40 %. Tai rodo, kad tinkamai taikomi apsaugos sprendimai ne tik sumažina nuostolius, bet ir prisideda prie bendro klientų saugumo jausmo bei darbuotojų atsakomybės didinimo.
Verslai, veikiantys rizikingesnėse srityse (statyba, transportas, logistika), turėtų vertinti apsaugą kaip veiklos stabilumo garantą. Laiku pastebėta vagystė ar suvaldytas incidentas gali išgelbėti ne tik nuo finansinių nuostolių, bet ir nuo sutrikusios grandinės, kurioje dalyvauja tiekėjai, klientai ir partneriai.
Ateities tendencijos: dirbtinis intelektas ir integruoti sprendimai
Saugumo sprendimų rinka Lietuvoje taip pat juda pažangos keliu. Įmonės vis dažniau diegia dirbtinio intelekto pagrindu veikiančias sistemas, gebančias analizuoti elgseną, identifikuoti rizikingus modelius bei reaguoti realiu laiku.
Integruotos sistemos, jungiančios fizinę apsaugą, vaizdo analizę, prieigos kontrolę ir kibernetinį saugumą, tampa standartiniu sprendimu ne tik didelėse, bet ir vidutinėse įmonėse. Tai rodo, kad apsaugos paslaugų teikimas artimiausiu metu vis labiau konverguos su IT ir duomenų analitika.
