Lietuvoje vis dar daugybė butų ir individualių namų šildomi prieš kelis dešimtmečius sumontuotais ketaus radiatoriais. Jie atrodo masyvūs, lėtai įkaista, užima nemažai vietos, todėl remontuojant būstą natūraliai kyla noras juos pakeisti modernesniais. Tačiau vien gražesnė išvaizda negarantuoja, kad nauji radiatoriai šildys geriau. Dažniausios problemos – netinkamai parinkta radiatoriaus galia, nevienodai šylantys kambariai, išbalansuota daugiabučio šildymo sistema ir didesnės, nei tikėtasi, išlaidos.
Dar viena dažna klaida – radiatoriai pasirenkami tik pagal kambario plotą arba pardavėjo pasiūlytą „standartinę“ formulę. Tačiau šilumos poreikį lemia ne vien kvadratiniai metrai. Svarbi pastato energinė būklė, lauko sienų ir langų plotas, patalpos aukštis, norima temperatūra bei į šildymo sistemą tiekiamo vandens temperatūra. Naujas, per mažos galios radiatorius gali būti karštas, bet kambarys vis tiek liks vėsus. Ir čia prasideda svarbiausia pasirinkimo dalis.
Ar ketaus radiatoriai iš tiesų yra neefektyvūs?
Seni ketaus radiatoriai dažnai vadinami neefektyviais, tačiau toks vertinimas nėra visiškai tikslus. Tvarkingas, neužsikimšęs ir tinkamai parinktos galios ketaus radiatorius praktiškai visą gautą šilumą perduoda patalpai. Jo pagrindinis trūkumas – didelė šiluminė inercija.
Ketus įšyla lėtai, tačiau išjungus šildymą dar ilgai išlieka šiltas. Tai gali būti privalumas senesniame name, kuriame šildymas veikia gana tolygiai. Kita vertus, tokį radiatorių sunkiau greitai reguliuoti termostatiniu ventiliu. Saulei prišildžius kambarį arba išvykus iš namų, šiluma dar kurį laiką sklis, nors jos jau nereikia.
Senuose radiatoriuose taip pat gali būti susikaupę nuosėdų. Dėl jų prasčiau cirkuliuoja vanduo, atskiros sekcijos lieka vėsios, o sistema pradeda veikti netolygiai. Vis dėlto prieš išmetant ketaus radiatorius verta patikrinti, ar problemos neišspręstų profesionalus sistemos išplovimas, balansavimas arba naujų ventilių įrengimas. Kartais tai kainuoja mažiau nei visų radiatorių keitimas.
Plieniniai radiatoriai – praktiškiausias pasirinkimas daugeliui būstų
Plieniniai skydiniai radiatoriai šiuo metu yra vienas populiariausių pasirinkimų. Jie palyginti greitai įkaista, greitai reaguoja į termostato nustatymus, yra kompaktiški ir siūlomi įvairių matmenų bei galių.
Dvigubos arba trigubos plokštės radiatorius gali turėti didelį šilumą atiduodantį paviršių neužimdamas daug papildomo sienos ilgio. Tai ypač aktualu po renovacijos arba planuojant ateityje įsirengti šilumos siurblį.
Plieniniai radiatoriai geriausiai jaučiasi uždaroje, tinkamai prižiūrimoje sistemoje. Jeigu į sistemą nuolat patenka deguonies, vanduo dažnai išleidžiamas arba jo cheminė sudėtis netinkama, gali didėti korozijos rizika. Todėl senos statybos name svarbu vertinti ne tik radiatorių, bet ir visų vamzdynų būklę.
Aliumininiai radiatoriai greitai sušildo patalpą
Aliuminis labai gerai perduoda šilumą, todėl tokie radiatoriai greitai įkaista ir greitai atvėsta. Mažas vandens tūris leidžia tiksliau reguliuoti temperatūrą. Tai patogu gerai apšiltintame būste, kuriame šilumos poreikis greitai keičiasi.
Aliumininiai radiatoriai taip pat yra lengvi, juos paprasčiau transportuoti ir montuoti. Sekcijų skaičių galima pritaikyti konkrečiai patalpai. Tačiau prieš juos jungiant prie senos centralizuotos sistemos būtina įvertinti vandens kokybę, darbinį slėgį ir kitus sistemoje naudojamus metalus.
Netinkamai suderinus aliuminį su kitais metalais gali atsirasti elektrocheminės korozijos rizika. Štai kodėl vien patrauklios radiatoriaus kainos ar didelės deklaruojamos galios nepakanka – svarbus visos sistemos suderinamumas.
Kada verta rinktis bimetalinius radiatorius?
Bimetaliniai radiatoriai gaminami derinant du metalus. Vidiniais plieniniais kanalais teka vanduo, o aliuminio išorė efektyviai perduoda šilumą patalpai. Toks sprendimas gali būti tinkamas sistemoms, kuriose pasitaiko didesni slėgio svyravimai arba keliami griežtesni atsparumo reikalavimai.
Jie greitai reaguoja į temperatūros reguliavimą ir paprastai būna atsparesni nei vien aliumininiai modeliai. Pagrindinis trūkumas – aukštesnė kaina. Jeigu pastato sistema tvarkinga ir jos slėgis nėra problemiškas, papildoma investicija ne visada suteiks realios naudos.
Efektyviausi yra žematemperatūriai radiatoriai, bet ne visais atvejais
Vis daugiau Lietuvos gyventojų domisi šilumos siurbliais. Jie efektyviausiai veikia tuomet, kai į šildymo sistemą gali tiekti žemesnės temperatūros vandenį. Kad kambarys sušiltų naudojant vėsesnį vandenį, radiatorius turi turėti didesnį šilumos atidavimo paviršių.
Tam tinka didesni plieniniai radiatoriai, dvigubų ar trigubų plokščių modeliai ir specialūs žematemperatūriai radiatoriai su ventiliatoriais. Europos Komisijos Energetikos generalinis direktoratas pažymi, kad šilumos poreikio, radiatorių galios ir tiekiamo vandens temperatūros suderinimas daro tiesioginę įtaką šilumos siurblio efektyvumui. Žematemperatūriai šilumos skleidėjai gali padėti sistemai sunaudoti gerokai mažiau energijos.
Vis dėlto ventiliatoriais papildyti radiatoriai kainuoja daugiau, naudoja šiek tiek elektros, gali skleisti girdimą garsą ir reikalauja reguliaraus valymo. Todėl jų nereikėtų automatiškai laikyti geriausiu pasirinkimu kiekvienam būstui. Tikrasis efektyvumas paaiškėja tik įvertinus šilumos šaltinį ir konkretaus namo šilumos nuostolius.
Radiatoriaus galią reikia skaičiuoti pagal realias sąlygas
Vienas svarbiausių skaičių renkantis radiatorių yra jo šiluminė galia vatais. Tačiau gamintojo kataloge nurodyta galia galioja tik konkrečiomis bandymo sąlygomis.
Jeigu kataloge radiatorius turi 1 500 W galią esant aukštai vandens temperatūrai, prijungus jį prie žematemperatūrės sistemos reali galia gali būti daug mažesnė. Todėl būtina tikrinti galią pagal planuojamą tiekiamo ir grįžtančio vandens temperatūrą, o ne vien pagal didžiausią skaičių reklaminėje lentelėje.
Patikimiausias sprendimas – apskaičiuoti kiekvieno kambario šilumos nuostolius. Skaičiuojant vertinamos sienos, langai, stogas, grindys, vėdinimas, patalpos vieta pastate ir projektinė lauko temperatūra. Tik tada galima nuspręsti, kokio dydžio radiatoriai iš tiesų reikalingi. Tačiau dar prieš juos užsakant laukia vienas ypač svarbus patikrinimas.
Daugiabutyje radiatorių negalima keisti visiškai savavališkai
Daugiabučio bute esantis radiatorius yra bendros pastato šildymo sistemos dalis. Pakeitus jo galią, pajungimo schemą, vamzdžių skersmenį ar vietą, galima sutrikdyti vandens cirkuliaciją ir pabloginti šildymą kituose butuose.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos yra nurodžiusi, kad radiatoriai priskiriami bendrosioms pastato inžinerinėms sistemoms, o keičiant šildymo prietaisus daugiabutyje turi būti atsižvelgiama į projektinę galią ir bendraturčių interesus. Kadangi konkrečios procedūros priklauso nuo darbų apimties ir tuo metu galiojančių reikalavimų, prieš perkant radiatorius reikėtų kreiptis į namo administratorių, bendrijos pirmininką arba šildymo sistemos prižiūrėtoją.
Ypač atsargiai reikia elgtis vienvamzdėje sistemoje. Joje netinkamai sumontuotas termostatinis ventilis arba panaikinta apėjimo linija gali sumažinti srautą visame stove. Dėl to kaimynų radiatoriai gali pradėti šilti prasčiau, nors jūsų bute iš pirmo žvilgsnio viskas atrodys gerai.
Ką atlikti kartu su radiatorių keitimu?
Naujų radiatorių montavimas duos daugiau naudos, jeigu tuo pačiu bus sutvarkyti ir kiti sistemos elementai. Pirmiausia verta išplauti senus vamzdžius, nes montavimo metu pajudėjusios nuosėdos gali patekti į naują radiatorių ar ventilį.
Taip pat rekomenduojama įrengti tinkamus uždarymo ir termostatinius ventilius, nuorinimo vožtuvus bei atlikti hidraulinį balansavimą. Individualiame name gali būti naudingas purvo arba magnetinis filtras, apsaugantis katilą, siurblį ir reguliavimo įrangą.
Svarbi ir radiatoriaus vieta. Uždengus jį dekoratyvine dėže, ilgomis užuolaidomis ar baldais, šilumos sklidimas į kambarį suprastėja. Tarp radiatoriaus, grindų, palangės ir sienos reikia palikti oro cirkuliacijai pakankamus tarpus pagal gamintojo nurodymus.
Efektyviausi radiatoriai nėra tiesiog pagaminti iš vienos „geriausios“ medžiagos. Senos statybos daugiabučiui gali tikti patvarūs plieniniai ar bimetaliniai modeliai, gerai apšiltintam namui – greitai reguliuojami plieniniai arba aliumininiai radiatoriai, o šilumos siurblio sistemai – didesnio paviršiaus žematemperatūriai įrenginiai. Svarbiausia ne skubėti išmesti seną ketaus radiatorių, o pirmiausia įvertinti šilumos nuostolius, vandens temperatūrą, sistemos tipą, projektinę galią ir montavimo sąlygas. Tinkamai atlikus šiuos žingsnius, nauji radiatoriai suteiks ne tik gražesnį interjerą, bet ir tolygesnę temperatūrą, patogesnį reguliavimą bei ekonomiškiau veikiančią visą šildymo sistemą.
